Suvokti savo emocijas ir elgtis emocingai

Suvokti savo emocijas ir elgtis emocingai - ar tai yra vienas ir tas pats ?

Nemalonios emocijos- tokios kaip pyktis ir pasibjaurėjimas nebūtinai mus turi vesti į destruktyvų elgesį, o vadinamos teigiamos emocijos, trunkančios ilgą laiką, gali nepraeiti be pasekmių - juk kiti gali pagalvoti, kad toks laimingas esi tur būt jau dėl kažkokių psichinių sutrikimų ir imti tavęs šalintis , pašiepti, juk mes nesame pripratę atvirai reikšti savo laimę ar džiaugsmą ...

Tačiau svarbu, kad žmogus sugebėtų pats sau įsivardinti: jaučiu pyktį, o dabar jaučiu džiaugsmą, ar tiesiog kažko dabar bijau, ar man labai liūdna, nes negaliu pasiekti to, ko labai norėjau .

Tai pasižiūrėkime dar kartą tik į tas 8 bazines emocijas, nors, kaip ir anksčiau minėjau, jų kombinacijos ir stiprumai sudaro net 48 skirtingas emocijas ir visos jos yra MUMYSE - tik ar mes mokame jas atpažinti? Na, pabandom ?

• Pasitikėjimas – būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių. Netgi lytiniai santykiai ar vaikų auginimas negalimas be pasitikėjimo. Ši emocija kartu su džiaugsmo emocija sukuria meilės jausmą

• Baimė – Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui, išsigelbėti nuo pavojų, grėsmių. Vengti pavojingų situacijų ar žmonių. Išmokti bijoti yra svarbu, nes kitaip gali netekti gyvybės. Tai elementaru. Nėra baimės – nėra galimybės išgyventi.

• Nuostaba – būtina tam, kad galėtumi tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma išmokti kažką naujo. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus – suprasti. Beje, geštalt terapijoje stipri nuostaba yra pirmas požymis, kad vyksta realus problemų sprendimas – mes nustembame, naujai pamatę savo seną suvokimą.

• Liūdesys – būtinas tam, kad sugebėtumi atsisakyti prarastų dalykų, situacijų ar žmonių, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ar turėti kažką, ko labai labai norėjau. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus. Kai pereiname liūdesį, mes galime imtis naujų dalykų.

• Pasibjaurėjimas – man pati keisčiausia emocija, bet kai suvokiau, kad jis mums net labai naudingas palikimas iš mūsų proporoprotėvių , pradėjau kitaip vertinti, nes suvokiau, kad jis būtinas tam, kad apsisaugotumėm nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan., dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam. Pasibjaurėjimas yra vengimo emocija, kuri mums leidžia apsisaugoti nuo kenksmingų dalykų, tame tarpe ir nuo “toksiškų” santykių ar žmonių.

• Pyktis – nors augdami mes dažnai girdime, kad “pykti negražu, negalima”, bet ši emocija, mums būtina tam, kad galėtumėm nugalėti konkurentus ar netinkamą situaciją, pavojaus šaltinius – tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti. Kai kada pyktis yra ir neišvengiamas, ir būtinas – jis leidžia imtis veiksmo, nesėdėti ir nelaukti, jis gali padėti mums kovoti ir laimėti.

• Tikėjimasis – būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti – pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies. Daugelis tikėjimosi nesupranta, kaip emocijos, bet tai yra viena iš tų emocinių būsenų, kuri būtina, reaguojant į nuolat besikeičiančią aplinką, į kintamą pasaulį. Sunku turėtų būti tam, kas jau nebetiki geresne ateitimi ar “kad viskas praeis” ir nuleidžia rankas .

• Džiaugsmas – būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi. Tai apdovanojimo jausmas, kuris verčia mus būti laimingais, skatina nuolat judėti į priekį ir gauti iš pasaulio tai, kas yra gera.

Štai va, nuo tokių pamokėlių kartais mums tenka pradėti terapinį procesą ir tai yra labai reikalinga, norint žengti į savo pasveikimą, arba dar kitaip - norint atrasti ramybę ir harmoniją savyje